Matematika neturi būti nuobodi! Mokymasis per žaidimą pradinėse klasėse
Ar matematikos mokymasis gali būti ir veiksmingas, ir smagus? Žinoma! Mūsų mokykloje mokytojai įrodo, kad formalūs mokymo metodai, derinami su žaidimo elementais, duoda puikių rezultatų, ypač pradinėse klasėse.
Pamokų metu jaunieji mokiniai sprendžia matematinius galvosūkius, dalyvauja loginiuose žaidimuose, naudoja kaladėlių rinkinius, kurie padeda geriau suprasti skaičių sąvokas, matematinius veiksmus ir geometrines figūras. Dėka judriųjų veiklų, tokių kaip „matematinės lenktynės“ ar „šokinėjantys veiksmai“, mokiniai ne tik įgyja žinių, bet ir lavina loginį mąstymą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Toks požiūris padeda vaikams suprasti, kad matematika nėra sudėtinga ar nuobodi, bet gali būti įdomiu ir įtraukiančiu nuotykiu. Be to, mūsų mokinių pasiekimai rodo, kad mokymasis per žaidimą yra toks pat efektyvus kaip ir tradiciniai metodai – vaikai su didesniu susidomėjimu įsitraukia į pamokas ir drąsiau priima naujus iššūkius.
Ekologinis ugdymas praktikoje – mokiniai eksperimentuoja su dirvožemiu
Mūsų nedidelė mokykla yra vieta, kur gamtos mokslai tampa įdomiu nuotykiu. Dėl vaizdingos aplinkos – sodo, daugybės medžių ir erdvių, tinkamų gamtai stebėti – mokiniai turi unikalią galimybę mokytis per tiesioginį kontaktą su gamta.
Vienas iš įdomių projektų, įgyvendinamų mūsų mokykloje, yra iniciatyva, kuriai vadovauja geografijos ir gamtos mokytojas Pavel Samuchovas. Rudenį mokiniai savarankiškai paruošė kompostą, taip mokydamiesi ekologijos ir tvarumo principų. Pavasarį, tęsdami projektą, jie atliks eksperimentą, sodindami augalus dviejose skirtingose dirvožemio rūšyse – vienoje praturtintoje kompostu, kitoje natūralioje žemėje. Tyrimas leis mokiniams stebėti, kaip natūralios trąšos veikia augalų augimą ir kaip svarbu rūpintis dirvožemio sveikata.
Ši patirtis ne tik pagilina supratimą apie dirvožemio formavimosi procesus, bet ir moko praktinio ekologinių ūkininkavimo metodų taikymo. Dėl tokių projektų mūsų mokiniai gali įgyti žinių įtraukiančiu ir įkvepiančiu būdu – mokydamiesi per veiksmą ir asmenines stebėjimus.
„Mes esame NATO“ rašinių konkursas
Kovo 28 dieną mūsų mokyklos mokiniai – Ernest Kozlovas, Emilija Judžentytė ir Olivija Starenko – dalyvavo nacionalinio rašinių konkurso „Mes esame NATO“ baigiamajame renginyje, kuris vyko Vilniaus universitete. Šis konkursas skirtas paminėti 21-ąsias Lietuvos narystės NATO metines ir 75-ąsias NATO įkūrimo metines.
Ypatingai sveikiname Oliviją Starenko, užėmusią trečiąją vietą; jos rašinio tema „Kaip Lietuvos jaunimas gali prisidėti prie NATO misijos įgyvendinimo?“. Ši tema skatina jaunimą apmąstyti konkrečius veiksmus ir iniciatyvas, kurių jie gali imtis, prisidedant prie NATO tikslų įgyvendinimo: saugumo stiprinimo, vienybės puoselėjimo ir šiuolaikinių iššūkių, tokių kaip kibernetinės grėsmės ir dezinformacija, sprendimo.
Dalyvavimas šiame konkurse suteikė mokiniams galimybę ne tik gilinti žinias apie NATO veiklą ir jos svarbą Lietuvos saugumui, bet ir ugdyti vertybines nuostatas, sąmoningumą bei kritinį mąstymą. Mokiniai buvo skatinami analizuoti geopolitinius iššūkius, vertinti Lietuvos vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje ir siūlyti savo įžvalgas bei sprendimus.
Nuoširdžiai dėkojame lenkų kalbos mokytojai metodininkei Kristinai Stankevičienei už mokinių darbų koordinavimą, profesionalų vadovavimą ir paskatinimą siekti aukštų rezultatų. Jos indėlis buvo esminis, padedant mokiniams atskleisti savo potencialą ir sėkmingai dalyvauti konkurse.
Tikimės, kad šis pasiekimas įkvėps kitus mokinius domėtis tarptautiniais klausimais, dalyvauti panašiose iniciatyvose ir toliau ugdyti kritinį mąstymą bei pilietiškumą.
MOKYKLINIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „MIM*2025”
Kovo 27 dieną teatro „Kūrybinis pasaulis“ III klasės mokiniai dalyvavo RAJONINIAME MOKYKLINIŲ TEATRŲ FESTIVALIYJE MIM* 2025‘‘ kuris vyko Vilniaus r. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje. Tai buvo ypatinga proga parodyti savo aktorinius įgūdžius ir patirti scenos magiją. Pasirodymas sužavėjo tiek žiūrovus, tiek vertinimo komisiją, kuri ne tik įvertino meninį lygį, bet ir kūrybiškumą bei išskirtinį požiūrį į literatūros klasiką. Festivalyje „Kūrybinis pasaulis“ gavo du apdovanojimus: Kūrybiškumo ir Geriausio aktoriaus titulą.
Mokinių komanda dalyvavo konkurse, skirtame Žemės dienai paminėti
Kiekvienais metais kovo 20–21 dienomis pasaulis mini Žemės dieną – laiką, kai skatinama atkreipti dėmesį į mūsų planetos būklę ir imtis veiksmų tvarumo labui. Tai puiki proga gilinti gamtosaugines žinias ir ugdyti atsakingą požiūrį į aplinką.
Šiais metais mūsų mokyklos 7–8 klasių mokinių komanda dalyvavo konkurse „Aš ir pasaulis“, kuris vyko Avižienių gimnazijoje. Renginio metu dalyviai pasitikrino žinias ekologijos srityje ir kūrybiškai išreiškė savo požiūrį į aplinkosaugos problemas. Konkursas skatino kritinį mąstymą, inovatyvias idėjas bei atsakingą požiūrį į tvarią ateitį.
Džiaugiamės mūsų mokinių aktyvumu ir kūrybiškumu! Tikime, kad tokios iniciatyvos skatina jaunąją kartą tapti atsakingais mūsų planetos globėjais.
Pamokos – kur žinios susipina su praktika, o mokymasis tampa įkvepiančiu nuotykiu!
Tikime, kad geriausių mokymosi rezultatų pasiekiama aktyviai įtraukiant mokinius į žinių įgijimo procesą. Todėl mūsų mokykloje pamokos – tai ne tik teorija, bet ir eksperimentai, projektai bei integruotos veiklos. Vienas pagrindinių mūsų ugdymo principų – nuosekli STEAM metodų integracija, leidžianti mokytis per praktinę veiklą ir patirtį.
Kiekvieną mokymo programoje numatytą temą stengiamės pateikti įdomiai ir interaktyviai. Praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai bandymai ir įvairūs projektai padeda mokiniams ne tik geriau suprasti teorines žinias, bet ir pritaikyti jas realiame gyvenime.
Dėka kūrybingų ir savo darbui atsidavusių mokytojų, kurie kuria įtraukią mokymosi aplinką, mokiniai ugdo bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir praktinius įgūdžius. STEAM – tai ne tik mokslas, bet ir požiūris į pasaulį, kuris atveria duris į ateitį, skatina vaizduotę bei ruošia jaunimą šiuolaikinio gyvenimo iššūkiams.
Anglų kalbos pamoka taikant CLIL metodą
Mūsų mokykloje skatiname aktyvius mokymo metodus, kad mokiniai ne tik įsisavintų teoriją, bet ir įgytų praktinės bei įtraukiančios patirties.
Viena iš taikomų metodikų anglų kalbos pamokose yra CLIL (Content and Language Integrated Learning) – integruotas dalykinis ir kalbinis mokymas. Pamokų metu mokiniai ne tik lavina savo kalbinius įgūdžius, bet ir gilina žinias įvairiose srityse, tokiose kaip gamtos mokslai, istorija ar menas, naudodamiesi anglų kalba. Tai padeda mokymąsi paversti prasmingu ir patraukliu.
Kad pamokos būtų įtraukios, naudojame interaktyvias užduotis ir šiuolaikines technologijas. Mokiniai dirba prie interaktyvių lentų, naudojasi edukacinėmis programėlėmis ir internetinėmis platformomis, kurios leidžia dinamiškai ir kūrybiškai mokytis kalbos.
Fizika praktikoje – jėgomatis
Mūsų mokykloje skiriame ypatingą dėmesį aktyviems mokymo metodams, siekdami, kad mokymasis būtų ne tik teorinis, bet ir praktinis bei įtraukiantis. Puikus tokio požiūrio pavyzdys buvo paskutinė fizikos pamoka, kurios metu mokiniai atliko eksperimentą, susijusį su jėgomačio praktiniu panaudojimu. Mokiniai turėjo galimybę savarankiškai nustatyti priklausomybę tarp jėgos ir spyruoklės pailgėjimo, kurdami savo matavimo skalę ir kalibruodami prietaisus.
Pamokos eiga
Pamoka buvo suskirstyta į kelis etapus, kurie leido sistemingai įgyti žinių ir įgūdžių:
- Teorinis įvadas – Hooke'o dėsnio ir jėgomačio veikimo principų priminimas.
- Praktinė dalis – mokiniai dirbo grupėse, matuodami spyruoklės pailgėjimą veikiant žinomoms masėms. Remdamiesi gautais rezultatais, jie nustatė savo jėgomačio skalę.
- Rezultatų analizė ir diskusija – aptartos matavimo paklaidų priežastys, prietaisų kalibravimo svarba ir jėgomačio taikymas kasdieniame gyvenime.
Kodėl verta taikyti tokius metodus? Tokios pamokos lavina ne tik analitinius ir techninius įgūdžius, bet ir moko komandinio darbo, kritinio mąstymo bei tikslumo atliekant eksperimentus. Mokiniai ne tik geriau supranta teoriją, bet ir gali pamatyti jos praktinį pritaikymą.
Pažintis su aviacija
Orlaivių pilotavimas neabejotinai yra viena iš labiausiai svajonių profesijų pasaulyje. Nuo seniausių laikų žmones žavėjo skrydžio galimybė – iš pradžių stebint paukščius, vėliau domintis sklandytuvais ir moderniaisiais lėktuvais. Aviacija ne tik leidžia įveikti didelius atstumus per trumpą laiką, bet ir atveria duris į kosmoso erdvę, kur palydovai suteikia mums daugybę svarbių technologinių sprendimų.
Antano Gustaičio aviacijos institutas Vilniuje suteikia galimybę išmokti valdyti orlaivius, remontuoti jų mechanizmus, dirbti su avionikos sistemomis, reguliuoti skrydžius bei kurti ir valdyti bepiločius orlaivius.
Kovo 20 d. keturių Vilniaus rajono mokyklų mokiniai, tarpininkaujant Vilniaus regiono karjeros centro specialistams, lankėsi aviacijos institute, kur turėjo unikalią galimybę susipažinti su aviacijos pasauliu iš arti.
Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, Mickūnų gimnazijos, Rudaminos „Ryto“ gimnazijos ir Rudaminos F. Ruščico gimnazijos mokiniai dalyvavo edukacinėje išvykoje, kurios metu ne tik išgirdo įdomių faktų apie aviaciją, bet ir praktiškai išbandė tam tikras veiklas. Juos po instituto patalpas vedžiojo aeronautikos laboratorijos vyr. specialistas Kasparas Mičiūnas, kuris papasakojo apie studijų programas ir karjeros galimybes aviacijos srityje.
Antano Gustaičio aviacijos institute siūlomos įvairios studijų programos, skirtos tiems, kurie svajoja apie pilotavimą ar inžinerinius sprendimus aviacijoje. Orlaivių pilotavimo studijos suteikia ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, kurios reikalingos norint tapti profesionaliu pilotu. Tuo tarpu aeronautikos inžinerijos specialybės apima orlaivių projektavimą, konstravimą, bandymus ir naujų technologijų taikymą.
Bakalauro studijas baigę absolventai įgyja inžinerijos mokslų bakalauro kvalifikaciją ir gali dirbti tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse aviacijos įmonėse. Jie gali prisidėti prie didžiųjų gamintojų, tokių kaip „Boeing“ ar „Airbus“, veiklos bei atlikti svarbias užduotis, susijusias su orlaivių priežiūra ir saugumu.
Aeronautikos inžinerijos studijos suteikia galimybę specializuotis aviacinių elektronikos sistemų ar bepiločių orlaivių inžinerijos srityse. Avionikos specialistai dirba su įvairiais jutikliais, elektroniniais prietaisais bei skrydžių valdymo sistemomis, užtikrindami jų sklandų veikimą. Ši profesija reikalauja didelio kruopštumo ir atsakomybės, nes avionikai tiesiogiai prisideda prie skrydžių saugumo.
Vizito metu mokiniai ne tik susipažino su aviacijos inžinerijos ypatumais, bet ir turėjo galimybę patys sukonstruoti lėktuvo modelį bei jį išbandyti. Tai suteikė unikalią progą praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir geriau suprasti aviacijos technologijų veikimą.
Integruota chemijos ir geografijos pamoka – metalų ir pusmetalių sklaida pasaulio žemėlapyje
Kovo 24 d. vyko integruota chemijos ir geografijos pamoka, kurią vedė chemijos mokytoja Danuta Gulbinovič ir geografijos mokytojas Pavel Samuchov. Pamokos metu mokiniai nagrinėjo metalų ir pusmetalių pasiskirstymą pasaulyje. Buvo taikomi aktyvūs mokymo metodai, tokie kaip žemėlapių analizė, interaktyvios užduotys ir komandinis darbas.
Derinant šiuolaikines technologijas ir praktines veiklas, mokiniai lavino analitinį mąstymą bei gebėjimą savarankiškai spręsti problemas. Tokia mokymosi forma padeda geriau suprasti mokslinius reiškinius ir jų pritaikymą kasdieniame gyvenime.
